One way ticket

Užpraeitą savaitę turėjom progą pailsėti nuo mokslų. Pietų Korėjoje buvo oficiali šventė ir kelios nedarbo dienos. Šventės pavadinimo tikrai neištarčiau, tačiau ji yra lyginama su amerikiečių Thanks Giving. Pasinaudoję ta proga suplanavom kelionę. Aišku, visi tai pradeda daryt mėnesį prieš... Aš viską sugalvojau tik likus porai dienų iki kelionėsJ

Kadangi tikslas buvo Jeju sala ir į ją greičiausiai ir pigiausiai galima patekti lėktuvu, pagriebiau paskutinę minutę bilietą ir, susidėjęs į kuprinę reikiamus daiktus, iškeliavau.

Anksti ryte jau buvome pasiekę saloje esantį hostelį, kuriame apsistojome visom 4 naktim. Šį kartą mūsų buvo net 12: aš vienas lietuvis, kaip visada, keturi suomiai, vokiečių ir ispanė (atrodo taip). Kadangi visi buvo labai pavargę nuo kelionės, kuri truko net visą valandą lėktuvu, įskaitant įsodinimą ir išlaipinimą, aš vienintelis turėjau noro dar tą pačią dieną važiuot apžiūrėti salą! Man pasisekė, nes hostelio darbuotoja buvo labai linksma angliškai kalbanti korėjietė, kuri man žemėlapyje surašė visas vietas, kur važiuoti ir kokiais autobusais naudotis.

Su savo šituo noru, pamatyt visą salą ir jos gražiausias vietas, užpisau suomius, temdamasis ar siūlydamas varyt ten ar ten, nes mūsų mielieji suomiai tikrai nekažką su greitumu ar veiklumu. Didžiąją dienų dalį jie tiesiog miegodavo iki pietų, o paskui pavalgę galvodo, kur nueiti išgert... Liūdnoka... Bet nieko, buvo vokiečių, kurie dalyvavo su manim:) Užkopėm į ugnikalnį ir apvažiavom ne vieną vietą!

Kadangi, kai pirkau lėktuvo bilietą į priekį, atgalinių jau nebuvo, reikėjo sugalvoti, kaip išvykti iš salos. Buvau girdėjęs, kad yra variantas patekti į keltą ir nusigauti į žemes:D Su padruškės (hostelio darbuotojos) pagalba suradau bilietus į keltą ir jau ankstų pirmadienio rytą kėlėmes į Žemę:)

 Užtrukom tik 3 valandas, o aš, aišku, nežinojau, kiek laiko reikės nuvažiuot iki Busan nuo to mažo miestelio, į kurį atvykome (Wando). Radę stotį sužinojom, kad tai užtruks apie 6 valandas autobusu. Atstumas, man atrodo, nesiekė net 300 km, bet autobusas stojo kekviename kaimelyje... Mano tikslas buvo per tą pačią kelionę pamatyt viską tame Korėjos gale, dėl to ir važiavome į Busan. Didelis miestas su labai daug dangoraižių. Nors ten ir gyvenamieji dangoraižiai, bet ne taip kaip pas mus penkiaaukščiai. Praleidom vieną naktį viešbutyje ir ryte atsikėlę važiavom ieškoti, kur pigiau praleisti kitą naktį. Tuo pačiu susitikau savo buvusį klasioką korėjietį iš US laikų, bet labai kažko nenuveikėm...

Vakare apvažiavom visus paplūdymius, ramiai išgėrėme alaus airių pub‘e ir nuvažiavome miegoti į tikrai keistą hostelį. Norėdamas gaut leidimą į jį patekti, turi važiuoti į miesto centrą (buveinę) ir tada gali važiuot į kažkokį daugiabutį prie jūros, kuriame daug kambarių ir daug skirtingų žmonių. Taip gavosi, kad savininko nesutikom ir teko garbė tik su vienu ten gyvenančių ispanu pabendrauti.

Kadangi turėjome laiko pašnekėt, tai išgirdau žmogaus istoriją, kuri labai keistai man nuskambėjo. Ispanas papasakojo, kodėl atvažiavo į Korėją. Sako: „ai, va, Ispanijoj dabar labai blogai, nėra darbų, sunku gyventi. Pusantrų metų be darbo gyvenau, tai tik miegojau ir valgiau. Tada nusprendžiau, kad reik kažką su savo gyvenimu daryti ir sugalvojau atvažiuoti į Korėją. Atvažiavau ir netyčia keliaudamas sutikau kitą ispaną, kuris ir pasakė, kad pabandyčiau šitą darbą, gal priims. Tai dabar valau viešbutį ir gyvenu jame.“ Žodžiu, vyrukas dirba už tai, kad gyventų nemokamai viešbutyje ir viskas. Kai paklausiau, už ką perka maistą, atsakė, kad niekur daugiau nedirba, nes turi pinigų iš Ispanijos!!!

Likau šiek tiek šokiruotas. Kaip žmogus savo šalyje gali gyventi nieko neveikdamas pusantrų metų ir paskui leisti sau keliauti po Korėją ir įsidarbinus viešbutyje dar gyventi puse metu. Ai, dar dirba nelegaliai, tai neturi vizos, o tai reiškia, kad kas tris mėnesius turi išvykt iš šalies. Arčiausiai kur galima nuvykti - Japonija, kas nėra labai pigu. Tai va, žmogus nusprendė kažką daryt su savo gyvenimo VISGI.

Čia gal aš sugadintas kažkoks ir nelabai suprantu tokį buvimą, ar čia priklauso nuo šalies... Tarkim, nesigilnsiu, nes turiu barake ruonius, kurie tikrai niekur neskubaJ Chebrantams po 28 metus, o jie antrakursiai. Negi šalis visgi priverčia kitaip galvoti ir elgtis?

Aišku, tame bute prie jūros buvo daugiau visokio plauko žmonių. Turbūt ne tik tam bute, bet ir visoje šalyje :)

Sutinku daug užseniečių, dažniausiai amerikonų. Jei amerikonas - tai žinok, 100% anglų kalbos mokytojas. Gauti anglų kalbos mokytojo darbą nėra sunku, tereikia būti gimus vietoje, kur gimtoji kalba yra anglų. Tada gausi gerai apmokamą darbą ir galėsi kaip visi tiesiog tūnoti Korėjoje ir kekvieną dieną leisti laiką bare.

Grįžtu prie kelionės. Pamatėm visą miestą (nors su laiku buvo nekas) ir patraukėm ieškoti bilietų atgal namo. Kadangi buvo paskutinė švenčių diena, tai bilieto gavimas buvo toks fifty fifty. Bet laimingai gavom po bilietą ir po kažkur 6-7 valandų kelionės autobusu buvome namuose.

Gal reikėjo daugiau apie gražius vaizdus, šiltą vandenį ir vulkanus... Ech Discovery įsijunkite, tą patį rodo ;)