Užpraeitą
savaitę turėjom progą pailsėti nuo mokslų. Pietų Korėjoje buvo oficiali šventė
ir kelios nedarbo dienos. Šventės pavadinimo tikrai neištarčiau, tačiau ji yra
lyginama su amerikiečių Thanks Giving.
Pasinaudoję ta proga suplanavom kelionę. Aišku, visi tai pradeda daryt mėnesį
prieš... Aš viską sugalvojau tik likus porai dienų iki kelionėsJ
Kadangi
tikslas buvo Jeju sala ir į ją greičiausiai ir pigiausiai galima patekti lėktuvu,
pagriebiau paskutinę minutę bilietą ir, susidėjęs į kuprinę reikiamus daiktus,
iškeliavau.
Anksti ryte
jau buvome pasiekę saloje esantį hostelį, kuriame apsistojome visom 4 naktim.
Šį kartą mūsų buvo net 12: aš vienas lietuvis, kaip visada, keturi suomiai,
vokiečių ir ispanė (atrodo taip). Kadangi visi buvo labai pavargę nuo kelionės,
kuri truko net visą valandą lėktuvu, įskaitant įsodinimą ir išlaipinimą, aš
vienintelis turėjau noro dar tą pačią dieną važiuot apžiūrėti salą! Man
pasisekė, nes hostelio darbuotoja buvo labai linksma angliškai kalbanti
korėjietė, kuri man žemėlapyje surašė visas vietas, kur važiuoti ir kokiais
autobusais naudotis.
Su savo šituo
noru, pamatyt visą salą ir jos gražiausias vietas, užpisau suomius, temdamasis ar siūlydamas varyt ten ar ten, nes
mūsų mielieji suomiai tikrai nekažką su greitumu ar veiklumu. Didžiąją dienų
dalį jie tiesiog miegodavo iki pietų, o paskui pavalgę galvodo, kur nueiti
išgert... Liūdnoka... Bet nieko, buvo vokiečių, kurie dalyvavo su manim:)
Užkopėm į ugnikalnį ir apvažiavom ne vieną vietą!
Kadangi, kai
pirkau lėktuvo bilietą į priekį, atgalinių jau nebuvo, reikėjo sugalvoti, kaip
išvykti iš salos. Buvau girdėjęs, kad yra variantas patekti į keltą ir
nusigauti į žemes:D Su padruškės
(hostelio darbuotojos) pagalba suradau bilietus į keltą ir jau ankstų
pirmadienio rytą kėlėmes į Žemę:)
Užtrukom tik 3 valandas, o aš, aišku, nežinojau,
kiek laiko reikės nuvažiuot iki Busan nuo to mažo miestelio, į kurį atvykome
(Wando). Radę stotį sužinojom, kad tai užtruks apie 6 valandas autobusu.
Atstumas, man atrodo, nesiekė net 300 km, bet autobusas stojo kekviename
kaimelyje... Mano tikslas buvo per tą pačią kelionę pamatyt viską tame Korėjos
gale, dėl to ir važiavome į Busan. Didelis miestas su labai daug dangoraižių. Nors ten ir
gyvenamieji dangoraižiai, bet ne taip kaip pas mus penkiaaukščiai. Praleidom
vieną naktį viešbutyje ir ryte atsikėlę važiavom ieškoti, kur pigiau praleisti
kitą naktį. Tuo pačiu susitikau savo buvusį klasioką korėjietį iš US laikų, bet
labai kažko nenuveikėm... 
Vakare
apvažiavom visus paplūdymius, ramiai išgėrėme alaus airių pub‘e ir nuvažiavome miegoti į tikrai keistą hostelį. Norėdamas
gaut leidimą į jį patekti, turi važiuoti į miesto centrą (buveinę) ir tada gali
važiuot į kažkokį daugiabutį prie jūros, kuriame daug kambarių ir daug
skirtingų žmonių. Taip gavosi, kad savininko nesutikom ir teko garbė tik su
vienu ten gyvenančių ispanu pabendrauti.
Kadangi
turėjome laiko pašnekėt, tai išgirdau žmogaus istoriją, kuri labai keistai man
nuskambėjo. Ispanas papasakojo, kodėl atvažiavo į Korėją. Sako: „ai, va,
Ispanijoj dabar labai blogai, nėra darbų, sunku gyventi. Pusantrų metų be darbo
gyvenau, tai tik miegojau ir valgiau. Tada nusprendžiau, kad reik kažką su savo
gyvenimu daryti ir sugalvojau atvažiuoti į Korėją. Atvažiavau ir netyčia
keliaudamas sutikau kitą ispaną, kuris ir pasakė, kad pabandyčiau šitą darbą, gal
priims. Tai dabar valau viešbutį ir gyvenu jame.“ Žodžiu, vyrukas dirba už tai,
kad gyventų nemokamai viešbutyje ir viskas. Kai paklausiau, už ką perka maistą,
atsakė, kad niekur daugiau nedirba, nes turi pinigų iš Ispanijos!!!
Likau šiek
tiek šokiruotas. Kaip žmogus savo šalyje gali gyventi nieko neveikdamas
pusantrų metų ir paskui leisti sau keliauti po Korėją ir įsidarbinus viešbutyje
dar gyventi puse metu. Ai, dar dirba nelegaliai, tai neturi vizos, o tai reiškia,
kad kas tris mėnesius turi išvykt iš šalies. Arčiausiai kur galima nuvykti -
Japonija, kas nėra labai pigu. Tai va, žmogus nusprendė kažką daryt su savo
gyvenimo VISGI.
Čia gal aš sugadintas kažkoks ir nelabai suprantu tokį buvimą, ar čia priklauso
nuo šalies... Tarkim, nesigilnsiu, nes turiu barake ruonius, kurie tikrai
niekur neskubaJ Chebrantams po 28 metus, o jie
antrakursiai. Negi šalis visgi priverčia kitaip galvoti ir elgtis?
Aišku, tame bute prie jūros buvo daugiau visokio plauko žmonių. Turbūt ne
tik tam bute, bet ir visoje šalyje :)
Sutinku daug
užseniečių, dažniausiai amerikonų. Jei amerikonas - tai žinok, 100% anglų
kalbos mokytojas. Gauti anglų kalbos mokytojo darbą nėra sunku, tereikia būti
gimus vietoje, kur gimtoji kalba yra anglų. Tada gausi gerai apmokamą darbą ir
galėsi kaip visi tiesiog tūnoti Korėjoje ir kekvieną dieną leisti laiką bare.
Grįžtu prie
kelionės. Pamatėm visą miestą (nors su laiku buvo nekas) ir patraukėm ieškoti
bilietų atgal namo. Kadangi buvo paskutinė švenčių diena, tai bilieto gavimas
buvo toks fifty fifty. Bet laimingai
gavom po bilietą ir po kažkur 6-7 valandų kelionės autobusu buvome namuose.
Gal reikėjo daugiau apie gražius vaizdus, šiltą vandenį ir vulkanus... Ech Discovery įsijunkite, tą patį rodo ;)
